- sužiubėti
- sužiubė́ti, sùžiuba, -ė́jo intr. 1. žr. sužibėti 1: Sužiubė́s kumet elektra, nebreiks smardinties Rdn. 2. žybtelėti: Kažkas pri mūsų trobos sužiubė́jo ir šviesa greit užgeso Vkš. Sužiubė́jo kaji kas, buvę kirminiukai tokie (jonvabaliai) Eig. Sužiubė́jo tamso[je], sako, piningai dega DūnŽ. 3. žr. sužibėti 3: Pasakiau tau gerą naujyną, mačiau, kad tavo akys tik blykst ir sužiubėjo Vkš. Tegrąžinie piningų, uždarbių teduodie, visų akės sužiubė́s Krš. 4. įžiūrėti: Pėsčiųjų daugybės juda, kruta pasieniais, takais, nei suregėti, nei sužiubėti Žem. 5. atsirasti kam puikiam: Darbai eina pri galo – sužiubė́s trobikė DūnŽ. \ žiubėti; nužiubėti; pažiubėti; paržiubėti; prižiubėti; sužiubėti
Dictionary of the Lithuanian Language.